Nesakyk, kad nieks neįspėjo. Juk jautei, kad šildo, tirpdo, gundo. Iškart žinojai, kad tuoj ateis akimirka, kai reikės pasiduot. Ateis kartu su godžiai prisirpusių bergamočių gaiva. Arba švelniais oro gūsiais, apglėbiančiais minkštai. Kaip kašmyras. Vėliau ateis aštriais dangaus raudonumo ir purpuro pustoniais. Ateis su saldžiu kvietimu užsimerkt. Čia tyrumas pats prašys indulgencijos. Nebus laiko sakyt, kad nieks neįspėjo. „... kvapas, kuris kviečia nusidėti“