Pirmas įkvėpimas tarsi blyksnis, netikėtai įsukantis į svaiginančiai ryškų orą. Pulsuojantis citrinos rūgštumas, vejamas šilto, bet nepaklusnaus jazmino verčia tikėti tuo, kas dar tik bus.
Debesis tankėja. Kedro dulkės ir karšti sakai ima glaustis prie kūno, tarsi bandytų įsiminti kiekvieną odos milimetrą.
Iš gilumos smelkiasi alsavimas – sunkiai, truputį pavojingai. Kaip praeitis, kuri dar nori pasilikti.
Visa tai skleidžiasi lėtai, bet galingai. Kvapas išlieka ir kalba už tave, net kai pats nebepratari nei žodžio.
„…kvapas, kuris suardo tylą.“
Pirmas įkvėpimas tarsi blyksnis, netikėtai įsukantis į svaiginančiai ryškų orą. Pulsuojantis citrinos rūgštumas, vejamas šilto, bet nepaklusnaus jazmino verčia tikėti tuo, kas dar tik bus.
Debesis tankėja. Kedro dulkės ir karšti sakai ima glaustis prie kūno, tarsi bandytų įsiminti kiekvieną odos milimetrą.
Iš gilumos smelkiasi alsavimas – sunkiai, truputį pavojingai. Kaip praeitis, kuri dar nori pasilikti.
Visa tai skleidžiasi lėtai, bet galingai. Kvapas išlieka ir kalba už tave, net kai pats nebepratari nei žodžio.
„…kvapas, kuris suardo tylą.“