Pirštams žaidžiant smėlio vėsa, akys ieško ryškiausios žvaigždės. Jei reiks, pajausi viską, ko tuoj nepavyks įmatyti – auksiniu siūlu margintą skarą, tamsių uogų kekę, pipiro juodumo riešutų indą, pamiltas rankas.

Kaip ir kas vakarą, naktis tuoj užmerks viską, kas nereikalinga. Tamsuma kvies pajausti, išjausti, svajoti, būti, išbūti. Ims salt nuo minties, kad gali turėti viską, ko panorėsi.

Žvaigždės tuoj tą paliudys. Vien tam jos ir krenta.

„…kvapas, kuris padeda sugalvoti norą.”