Puspilnė plono stiklo taurė pasirūpina, kad šiluma slinktų iki pat saulės rezginio. Plaučiuose tiršta, tvanku, prieskoningai aštru. Ausys geria komplimentų saldumą, šiltus iškvėpimus, sodrius lūpdažių atspalvius.

Sekundėmis daugėja balsų. Sunkėja ąžuolo grindys. Dūmuose skęsta pasirinkimai. Prieblandoj slepsiasi vakaro klaidos. Jas užglaisto kupinos desertinės taurės. Godžios akys norinčios dar. Byrančios cukraus pudros eilutės.

Neškite dar. Pilkite čia. Akivaizdu – prasivėrė potyrių alkio rezervai.

„…kvapas, kuris saldžiai užglaisto vakaro klaidas.”